Mūsų planeta yra gana paslaptinga. Ir vienas iš būdų tai įrodyti - mokslininkai nuolat daro naujų atradimų apie ją ir apie tai, kokia ji buvo senovėje. Prieš 200-300 mln. metų mūsų planetos sudėtis labai skyrėsi nuo tos, kurią žinome šiandien. Buvo tik vienas milžiniškas žemynų masyvas, vadinamas Pangea. Tikriausiai esate girdėję apieAmerika, Afrika, Europa, Azija, Antarktida ir Okeanija buvo viena.

Daugelis galbūt nežino, kad dar prieš Pangėją egzistavo kitas superkontinentas, jis vadinosi Rodinija ir egzistavo maždaug prieš 700 mln. m. Dėl jo egzistavimo laiko kyla diskusijų, nes net ir turint technologinių išteklių vis dar neįmanoma tiksliai nustatyti.

Žinoma, kad Rodinija egzistavo prieš milijonus metų tarp dviejų svarbių istorijos laikotarpių: mezoproterozojaus ir neoproterozojaus. Kadangi ji buvo tarp šių laikotarpių, tai galėjo įvykti prieš milijardą ir 540 milijonų metų. Tuo metu šį superkontinentą supo megaokeanas, kuris vadinosi Mirovojus.

Iš šios laiko nuorodos matyti, kad tuo metu niekas nebuvo toks pat, kaip šiandien, visomis prasmėmis, pavyzdžiui, klimato sąlygos, geologijos ar augmenijos tipas ir net sąlygos, būtinos gyvybei egzistuoti.

Svarbumas

Rodinija svarbi dėl savo funkcijos vėliau atsirandant kitiems žemynams, iš kurių susiformavo šiandien žinomi žemyniniai dariniai. Tai buvo vientisas blokas, užėmęs didžiąją Žemės dalį ir apsuptas vieno vandenyno, kuris driekėsi per visą planetą. Jis išliko nepakitęs milijonus metų.

Tuo laikotarpiu, kai egzistavo Rodinija, Žemė patyrė keletą drastiškų klimato pokyčių. Mūsų planetą būtų ištikęs ilgas ir sunkus karščio laikotarpis, kai ji būtų tapusi dykuma, o vėliau virto dideliu ledo kamuoliu. Šio virsmo metu būtų užšalę net vandenynai ir taip būtų išlikę ilgą laiką.

Būtent tokios sąlygos buvo būtinos išlikti planetoje. Dėl to išnyko daugybė rūšių ir išliko tie gyvūnai, kurie geriausiai prisitaikė prie to laikotarpio sąlygų.

Rodinijos forma susidarė dėl ilgo tektoninių plokščių jungimosi ir susidūrimo proceso, kurio metu susiformavo milžiniškos uolienos ir suvienijo žemyną.

Remiantis geologiniais tyrimais, Rodinijos skilimas įvyko maždaug prieš 700 mln. metų, kai superkontinento masės pamažu ėmė atsiskirti ir atsirado nauji žemynai.

Viena iš Rodinijos atsiskyrimo hipotezių yra ta, kad superkontinentas turėjo skilti dėl planetos atšilimo, kuris dėl aukštesnės temperatūros turėjo ištirpdyti sausumą ir vandenynus dengusius ledus. Ir taip sudaryti sąlygas plėstis žemyną sudarančioms masėms. Taigi žemynas pradėjo skilti į kitus.

Įrodymai

Pastaraisiais dešimtmečiais mokslininkai randa Rodinijos egzistavimo įrodymų geologiniuose pėdsakuose uolienų dariniuose įvairiose vietose. Jie apima teritorijas nuo Amerikos žemynų iki Afrikos, per Europą ir Aziją.